blaškyti

blaškýti, blãško, blãškė iter. blokšti. 1. SD361 mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškýk akmenų į pievą Rm. Blaškýti pėdus į šalis J. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais Rm. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškýt Ps. Oi mėtė blãškė mane motinėlė raudonais obuolėliais (d.) Jrb. Ir tankiai blaškydavo jį ing ugnį Sut¹. 2. K svaidyti, mėtyti į šalis, trankyti: Kad aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šalužes blaškė Mrj. Laivą tuščią vėjas blaško, per daug prikrautas skęsta Sim. Blãško po ratus kaip kuodelį (grubiu keliu važiuojant) Jnšk. Vėjas ėmė mus blaškyti, sukinėt į visas puses Mš. 3. gainioti, vaikyti: Kam gainioji, kam blaškái tas žąsis? PP62. Piemuo snaudžia, vilkas avis blaško ir gaudo rš. Širvis uodega blaško muses rš. ║ sklaidyti, skirstyti: Blaškė ir naikino svietą šiame pasaulyje S.Dauk. ^ Daina vargus blaško TŽV603. | refl.: Žmonių minios blaškytis pradėjo į visas puses Šlč. ║ refl. sklaidytis, praeiti (apie miegą): Miegas man blaškos, kad bijau J. 4. taršyti, nešioti, draikyti: Kepurelė ši juodoji, sermėgelė ši pilkoji, lytaus išlyta, vėjo blaškyta KlpD61. Vėjo blaškomi plaukai N340. Vėjas švilpia, sniegą blaško rš. ^ Šunies balsą vėjai blaško Jnš. 5. varyti, mušti, daužyti: Atjoja bernelis jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį KlpD84. Sviro linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Šunis taip pat su lazda blaškė M.Valanč. 6. valyti, krėsti: Kambarys pilnas voratinklių, matyt, keli metai neblaškytas Up. 7. nuolat kaitalioti vietą, veiksmo kryptį; netvarkingai judėti, lakstyti: Mačiau jį nusiminimo blaškomą J.Jabl. | refl.: Puolamąją ligą paskui gavo ir blaškės it patrakęs J.Jabl. Neblaškýkis dideliai, šuo ir nepuls Šts. Musėlės puola, arkliai blaškosi I.Simon. ^ Blaškos it dantį gelamas VP9. Blaškos it laumė po jaują VP9. Blaškos kai peteliškė OG288. ║ apie negyvus daiktus: Spingsulė imdavo mirkčioti, ir daiktų šešėliai pradėdavo blaškytis po visą trobą P.Cvir. Dulkė smulkus lietutis, neramiai blaškėsi rudens vėjas rš. ║ iš neramumo judinti, kėtoti: Jis verkė, rankas blãškė Vlkv. | refl.: Ligonis pradėjo blaškytis, nerimauti Ldk. Jis taip neramiai guli, visą laiką blaškosi Jnš. ║ refl. klajoti, bastytis: Kur tave ten vėjas nupūtė, po svietą blaškaĩs (toli mergauji) Lp. Aš blaškausi šiandieną toli V.Mozūr. Naujutėliu automobiliu blaškėsi kalnais ir kalvomis rš. 8. refl. vaikytis, lakstytis (apie gyvulius): Karvė blãškos su jaučiais Dr. 9. tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Bet blaškaĩ pinigus: nei tau reikė tos skarelės pirkti, nei ką! Jnšk. 10. R44 žr. blokšti 2: Aš rugius blaškaũ sėklai J. 11. Btrm braukti, plūkti (linus): Dabar jau kap šilčiau, tai reikia blaškýt linus Lz. \ blaškyti; apiblaškyti; atsiblaškyti; įblaškyti; išblaškyti; nublaškyti; pablaškyti; parblaškyti; persiblaškyti; prablaškyti; priblaškyti; sublaškyti; užblaškyti